ŠILDYMAS, VĖDINIMAS, KONDICIONAVIMAS

ŠILUMOS SIURBLIAI

Informacija ruošiama.

RADIATORINIS ŠILDYMAS

Radiatorinis šildymas dėl savo paprastumo labiausiai paplitęs šildymo būdas: vanduo arba antifrizas pašildomi katilu, po to vamzdynu juda prie radiatoriaus, kuris spinduliuoja šilumnešio akumuliuotą šilumą.
Radiatorinis šildymas būna dvejų rūšių: su priverstine cirkuliacija ir natūralia.
Šildymo sistemos su priverstine cirkuliacija vamzdžiai klojami nepaisant nuolydžių (kurie būtini jei cirkuliacija natūrali) ir gali būti mažo diametro (iki 10mm). Šilumnešio judėjimą užtikrina cirkuliacinis siurblys.
Šildymo sistemoje su natūralia cirkuliacija katile sušilęs šilumnešis išsiplečia, o radiatoriuose – atvėsta ir susitraukia. Taip susidaro hidrostatinis slėgis, t.y. šilumnešis pats (be cirkuliacinio siurblio pagalbos) cirkuliuoja šildymo sistemoje. Šiuo metu yra daugybė technologinių bei inžinierinių sprendimų, leidžiančių tokiai šildymo sistemai veikti ekonomiškai, saugiai, kurią labai paprasta eksploatuoti ilgą laiką.

GRINDU SILDYMAS3

APSAUGA NUO UŽŠALIMO

STOGŲ IR LIETVAMDŽIŲ APSAUGA NUO UŽŠALIMO

Montavimui lauke naudojame SGTe2 – savireguliuojantį 18/36 W/m galios šildymo kabelį su pajungimo laidu skirtą lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių apsaugai nuo užšalimo ir varveklių susidarymo. Kabelis keičia savo galią priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Atsparus UV spinduliams, užtikrinantis ilgalaikę stogų apsaugos nuo apledėjimo sistemos eksploataciją.

Šio šildymo kabelio pritaikymas yra labai nesudėtingas, kadangi jis gali būti bet kokio ilgio.

 SVARBU: Kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį.stogu ir lietvamzdziu apsauga nuo uzsalimo

LAUKO AIKŠTELIŲ, ĮVAŽIAVIMŲ ŠILDYMAS

Lauko aikštelių bei įvažiavimų apsaugai nuo apledėjimo patogiausia naudoti šildymo kabelių kilimėlį.

Jei tai labai maža aikštelė – gali būti panaudotas savireguliuojantis kabelis.

 

lauko aiksteliu, ivaziavimu sildymas2

INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ (IR) ŠILDYMAS

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai – tai naujos kartos šildymo prietaisai, kurie veikia skirtingai nei tradiciniai. Pritvirtinti prie lubų arba aukštai ant sienos jie infraraudonųjų spindulių pagalba šildo patalpos grindis, sienas, kas užtikrina vienodą temperatūrą visame patalpos aukštyje. Oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių, bakterijų kylimas yra visiškai eliminuojami. Taip pat nedžiovinamas oras, kadangi oras necirkuliuoja per kaitinimo elementus (tenus ar spirales).

Kadangi tokie šildytuvai šildo ne orą, o patalpose esančius objektus, lyginant su kitais kuro ar elektrinio šildymo būdais jie leidžia sutaupyti nuo 30 iki 50 proc. šilumos energijos. Taip apšildomos patalpos ne tik greičiau įšyla, o šiluma pasiskirsto tolygiau, bet ir nebijo skersvėjų. IR šildytuvai sunaudoja iki 50 W elektros energijos 1 m2 šildymui ir veikia iki 5 val. per parą, kad palaikyti 20-22 laipsnių temperatūrą patalpoje. Palyginimui – elektriniai židiniai sunaudoja vidutiniškai 100-150 W, tepaliniai radiatoriai – 150 W, o ventiliatoriniai šildytuvai – apie 200 W vienam kvadratiniam metrui šildomojo ploto palaikyti 20-22 laipsnių temperatūra patalpoje ir jie visi turi veikti apie 10-15 valandų per parą.

IR spindulių šildytuvus galima sėkmingai naudoti visur – individualiuose namuose, pramonės objektuose, bažnyčiose, gamybos patalpose.

infraraudonuju spinduliu sildymas

GRINDŲ ŠILDYMAS

Informacija ruošiama.

ORINIS ŠILDYMAS

ORINIO ŠILDYMO – patalpų mikroklimato sistema – (šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, drėkinimas,sausinimas, valymas) yra labai populiari bei daugiau kaip 60 metų sėkmingai eksploatuojama vidutinio ir šalto klimato šalyse, garantuojanti optimalų patalpų komfortą ištisus metus. Kai kuriose šalyse iki 80% individualių namų ir kotedžų apšildoma šiltu oru. Ši sistema veikia be tarpinių įrengimų (radiatorių,vamzdynų ir kt.), todėl ją įrengus galima pasiekti n.v.k. iki 93%. Tai sprendimas, kuris šildymą, ventiliaciją, oro kondicionavimą bei daugelį kitų funkcijų susieja į vieningą sistemą, valdomą vienu programuojamu įrenginiu – termostatu.

Šildytuvas tiekia karštą orą naudodamas šiluminė energiją gaunamą deginant dujas, ar naudojant šilumos siurblį. Degdamas kuras generuoja karštas dujas, kurios keliauja per šilumokaitį – pro jį ventiliatoriumi pučiamas oras absorbuoja karštį nuo įkaitusio metalo paviršiaus. Pašildytas oras ortakiais cirkuliuoja po Jūsų namus ar kitas patalpas. Degimo produktai yra išmetami lauk.
Patalpų šildymas, vėdinimas, drėkinimas, filtravimas ir vėsinimas vyksta vieningoje sistemoje. Esant poreikiui, vėsinimą galima įrengti ir vėliau.
Sistema uždara, tai sumažina dulkių kiekį bei alergenų atsiradimą patalpose. Pastovus ( apie 10 % patalpų tūrio) papildomas oro kiekis iš lauko patenka į sistemą per filtrą. Patalpose cirkuliuojantis oras į sistemą taip pat grįžta per filtrą. Blogas oras iš WC , virtuvės išmetamas lauk.
Oro judėjimas,kai nėra poreikio šildyti ar vėsinti, užtikrina gerą patalpų ventiliavimą,o sistemos sukuriamas mažas oro viršslėgis pastatuose, apsaugo patalpas nuo skersvėjų ir dulkių patekimo iš išorės.
Namų mikroklimatui pagerinti ir norimam oro drėgnumui palaikyti, į sistemą montuojamas drėkintuvas. Temperatūra reguliuojama termostato pagalba, kuris sujungtas su sistemos automatika. Galima reguliuoti oro srautus atskirose patalpose, taip pasiekiant pageidaujamą temperatūrą kiekvienoje iš jų.

Populiariausias ir dažniausiai naudojamas patalpų šildymo būdas yra vandens radiatoriai su šildymo vamzdynais.
Orinių šildymo sistemos gali būti derinamos su kondicionavimo, ventiliavimo, oro drėgnumo reguliavimo bei filtravimo sistemomis.
Manoma, jog vandeniu šildomoms sistemoms geresnė alternatyva yra prieš dešimt dvidešimt metų JAV išpopuliarėjęs patalpų šildymas oru. Tai efektyvesnis ir ekonomiškesnis sprendimas. Šildant vandeniu sistemos naudingumo koeficientas vidutiniškai siekia apie 65 proc., o orinio šildymo – apie 90 proc., nes orinio šildymo sistemose nėra tarpinio šilumos nešėjo – vandens. Oras šyla ir akimirksniu atkeliauja į patalpas. Naudojant ventiliatorius, šiltas oras ortakiais patalpas pasiekia dar greičiau.
Orinio šildymo sistemos taip pat gali būti derinamos su kondicionavimo, ventiliavimo, oro drėgnumo reguliavimo bei filtravimo sistemomis. To pasėkoje gali būti naudojamos ištisus metus, ne tik žiemą. Montuojant vandeniu šildomas sistemas dažnai tenka aukoti dalį interjero estetikos, o orinio šildymo sistema neužima papildomos vietos, nes nereikia radiatorių. Oro cirkuliacijos sistemoje oras atkeliauja padavimo kanalais ir į patalpas patenka per lubose, grindyse arba sienose sumontuotas groteles.

KATILINĖS

Šiuolaikinės katilinės darbas kontroliuojamas kompiuterio pagalba. Pastarasis valdo šilumos paskirstymo tolygumą ir pagal temperatūros poreikį sukuria komfortišką klimatą namuose bei apskaičiuoja efektyviausią energijos taupymo režimą.
Beveik visuose šiuolaikiniuose šildymo katiluose įmontuota standartinė automatika, reguliuojanti degiklio darbą, oro srauto tiekimą ir degimo procesą, priimanti signalus iš apsaugos sistemos ir palaikanti reikiamą katilo temperatūrą. Dažnos šildymo sistemos jau turi ir lauko bei kambarių oro temperatūros daviklius, kurių duomenys padeda efektyviau valdyti šildymo intensyvumą ir gerokai apkarpyti kuro sąnaudas.
Katilinės širdis, be abejo, – katilas. Kietojo kuro (malkinis, mišrus ar granulių), dujinis, elektrinis ar skystojo kuro.
Jo galingumas parenkamas pagal patalpų, kurias reikės šildyti, tūrį.
Katilo degimo produktai į išorę šalinami horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais (natūralios traukos) dūmtraukiais. Horizontalieji dūmtraukiai dažniausiai būna bendraašiai, priverstinai vėdinami.

ŠILUMOS PUNKTAI

Šilumos punktas yra skirtas gaunamos šilumos energijai iš miesto šilumos tinklų paruošimui, reikiamos temperatūros ir kiekio perdavimui į pastato vidaus centrinio šildymo, karšto vandens tiekimo sistemą. Šilumos punktas veikia pagal nustatytus darbo rėžimus.
Šilumos punkto įvade yra sumontuojamas šilumos apskaitos prietaisas, kuris fiksuoja šilumos punkto paskirstytą bei pastato suvartotą šilumą nepriklausomai nuo to, kaip ir kam ji buvo naudojama.

AUTOMATIKA

Automatika – įvairūs elektroniniai prietaisai bei įrenginiai, skirti procesų automatizacijai.
Automatikos technologijos ir sprendimai sparčiai vystosi ir daro didžiulę įtaką pastatams bei pramonei. Automatika yra labai svarbi energijos taupymui kadangi leidžia kontroliuoti objektus ir pramonės įmonėse dominuojančias sąlygas. Automatika yra tarsi smegenys, valdančios bei reguliuojančios visas aplinkybes.

VĖDINIMAS, REKUPERACIJA
FREONINIS KONDICIONAVIMAS
Gaukite konsultaciją

Egidijus Remeika

TECHN. SKYRIAUS VADOVAS
+370 652 22467 
egidijus@faze.lt