ŠILDYMAS, VĖDINIMAS, KONDICIONAVIMAS

Šilumos siurbliai

Šilumos siurbliai – vienas iš efektyviausių sprendimų lyginant su kitomis šilumos siurblių rūšimis. Šiuos siurblius tikslinga įrengti šildomų grindų sistemoms dėl pastarojoje vyraujančios neaukštos temperatūros.

Šilumos siurblių oras – vanduo veikimo principas pasižymi tuo, jog aušinamas iš lauko tiekiamas oras, o šiluma, kuri gaunama aušinimo proceso metu, perduodama per šilumokaitį skysčiui, kuris naudojamas pastato ir (arba) vandens šildymui. Šilumos perdavimo skystis gali būti freonas arba specialus termoplikatas.

Šilumos siurblio oras – vanduo privalumai:

  • nedidelė investicija lyginant su kitų rūšių šilumos šaltiniais;
  • kompaktiška sistema;
  • greitas bei nesudėtingas įrengimas;
  • galimybė šilumos siurblį vasaros metu naudoti vėsinimui.

Radiatorinis šildymas

Radiatorinis šildymas dėl savo paprastumo labiausiai paplitęs šildymo būdas: vanduo arba antifrizas pašildomi katilu, po to vamzdynu juda prie radiatoriaus, kuris spinduliuoja šilumnešio akumuliuotą šilumą.
Radiatorinis šildymas būna dvejų rūšių: su priverstine cirkuliacija ir natūralia.
Šildymo sistemos su priverstine cirkuliacija vamzdžiai klojami nepaisant nuolydžių (kurie būtini, jei cirkuliacija yra natūrali) ir gali būti mažo diametro (iki 10mm). Šilumnešio judėjimą užtikrina cirkuliacinis siurblys.
Šildymo sistemoje su natūralia cirkuliacija, katile sušilęs šilumnešis išsiplečia, o radiatoriuose – atvėsta ir susitraukia. Taip susidaro hidrostatinis slėgis, t.y. šilumnešis pats (be cirkuliacinio siurblio pagalbos) cirkuliuoja šildymo sistemoje. Šiuo metu yra daugybė technologinių bei inžinierinių sprendimų, leidžiančių tokiai šildymo sistemai veikti ekonomiškai, saugiai, kurią labai paprasta eksploatuoti ilgą laiką.

Stogų ir lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo

Montavimui lauke naudojame SGTe2 – savireguliuojantį 18/36 W/m galios šildymo kabelį su pajungimo laidu, skirtą lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių apsaugai nuo užšalimo ir varveklių susidarymo. Kabelis keičia savo galią priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Atsparus UV spinduliams, užtikrinantis ilgalaikę stogų apsaugos nuo apledėjimo sistemos eksploataciją.

Šio šildymo kabelio pritaikymas yra labai nesudėtingas kadangi jis gali būti bet kokio ilgio.

SVARBU: Kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį.stogu ir lietvamzdziu apsauga nuo uzsalimo

Lauko aikštelių, įvažiavimų šildymas

Lauko aikštelių bei įvažiavimų apsaugai nuo apledėjimo patogiausia naudoti šildymo kabelių kilimėlį.

Jei tai labai maža aikštelė – gali būti panaudotas savireguliuojantis kabelis.

 

lauko aiksteliu, ivaziavimu sildymas2

Infraraudonųjų spindulių šildymas

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai – tai naujos kartos šildymo prietaisai, kurie veikia skirtingai nei tradiciniai. Pritvirtinti prie lubų arba aukštai ant sienos jie infraraudonųjų spindulių pagalba šildo patalpos grindis, sienas, kas užtikrina vienodą temperatūrą visame patalpos aukštyje. Oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių, bakterijų kilimas yra visiškai eliminuojami. Taip pat nedžiovinamas oras, kadangi oras necirkuliuoja per kaitinimo elementus.

Kadangi tokie šildytuvai šildo ne orą, o patalpose esančius objektus, lyginant su kitais kuro ar elektrinio šildymo būdais, jie leidžia sutaupyti nuo 30 iki 50 proc. šilumos energijos. Taip apšildomos patalpos ne tik greičiau įšyla, o šiluma pasiskirsto tolygiau, bet ir nebijo skersvėjų.

IR spindulių šildytuvus galima sėkmingai naudoti visur – individualiuose namuose, pramonės objektuose, bažnyčiose, gamybos patalpose.

infraraudonuju spinduliu sildymas

Orinis šildymas

Patalpų mikroklimato sistema – (šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, drėkinimas,sausinimas, valymas) yra labai populiari bei daugiau kaip 60 metų sėkmingai eksploatuojama vidutinio ir šalto klimato šalyse, garantuojanti optimalų patalpų komfortą ištisus metus.

Šildytuvas tiekia karštą orą naudodamas šiluminę energiją, gaunamą deginant dujas ar naudojant šilumos siurblį. Degdamas kuras generuoja karštas dujas, kurios keliauja per šilumokaitį. Pro jį ventiliatoriumi pučiamas oras absorbuoja karštį nuo įkaitusio metalo paviršiaus. Pašildytas oras ortakiais cirkuliuoja po Jūsų namus ar kitas patalpas. Degimo produktai yra išmetami į lauką.
Patalpų šildymas, vėdinimas, drėkinimas, filtravimas ir vėsinimas vyksta vieningoje sistemoje.
Sistema uždara, tai sumažina dulkių kiekį bei alergenų atsiradimą patalpose. Pastovus papildomas oro kiekis iš lauko patenka į sistemą per filtrą. Patalpose cirkuliuojantis oras į sistemą taip pat grįžta per filtrą. Blogas oras iš WC , virtuvės išmetamas į lauką.
Oro judėjimas,kai nėra poreikio šildyti ar vėsinti, užtikrina gerą patalpų ventiliavimą, o sistemos sukuriamas mažas oro viršslėgis pastatuose, apsaugo patalpas nuo skersvėjų ir dulkių patekimo iš išorės.

Orinių šildymo sistemos gali būti derinamos su kondicionavimo, ventiliavimo, oro drėgnumo reguliavimo bei filtravimo sistemomis. To pasekoje gali būti naudojamos ištisus metus.

Katilinės

Šiuolaikinės katilinės darbas kontroliuojamas kompiuterio pagalba. Pastarasis valdo šilumos paskirstymo tolygumą ir pagal temperatūros poreikį sukuria komfortišką klimatą namuose bei apskaičiuoja efektyviausią energijos taupymo režimą.
Beveik visuose šiuolaikiniuose šildymo katiluose įmontuota standartinė automatika, reguliuojanti degiklio darbą, oro srauto tiekimą ir degimo procesą, priimanti signalus iš apsaugos sistemos ir palaikanti reikiamą katilo temperatūrą. Dažnos šildymo sistemos jau turi ir lauko bei kambarių oro temperatūros daviklius, kurių duomenys padeda efektyviau valdyti šildymo intensyvumą ir gerokai apkarpyti kuro sąnaudas.
Katilinės širdis, be abejo, – katilas. Kietojo kuro (malkinis, mišrus ar granulių), dujinis, elektrinis ar skystojo kuro.
Jo galingumas parenkamas pagal patalpų, kurias reikės šildyti, tūrį.
Katilo degimo produktai į išorę šalinami horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais (natūralios traukos) dūmtraukiais. Horizontalieji dūmtraukiai dažniausiai būna bendraašiai, priverstinai vėdinami.

Šilumos punktai

Šilumos punktas yra skirtas gaunamos šilumos energijai iš miesto šilumos tinklų paruošimui, reikiamos temperatūros ir kiekio perdavimui į pastato vidaus centrinio šildymo, karšto vandens tiekimo sistemą. Šilumos punktas veikia pagal nustatytus darbo rėžimus.
Šilumos punkto įvade yra sumontuojamas šilumos apskaitos prietaisas, kuris fiksuoja šilumos punkto paskirstytą bei pastato suvartotą šilumą nepriklausomai nuo to, kaip ir kam ji buvo naudojama.

Automatika

Automatika – įvairūs elektroniniai prietaisai bei įrenginiai, skirti procesų automatizacijai.
Automatikos technologijos ir sprendimai sparčiai vystosi ir daro didžiulę įtaką pastatams bei pramonei. Automatika yra labai svarbi energijos taupymui kadangi leidžia kontroliuoti objektus ir pramonės įmonėse dominuojančias sąlygas. Automatika yra tarsi smegenys, valdančios bei reguliuojančios visas aplinkybes.

Vėdinimo sistemos užtikrina oro iš lauko patekimą į patalpas bei atgal, taip pat oro cirkuliaciją patalpų viduje.

Natūraliai patenkantis į patalpas ir iš jų iškeliaujantis oras nėra varomas jokiomis papildomomis priemonėmis, o juda paklūsdamas fizikos dėsniams. Iš patalpų jis išeina per vėdinimo kanalus, veikiamas oro slėgio skirtumų ir vėjo traukos. Šiltas oras į viršų kyla tuo geriau, kuo didesnis lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas. Iš vėdinimo kanalo stoge jį pagriebia ir nusineša vėjo oro srovė.
Vėdinimo angos paprastai įrengiamos ten, kur yra linkęs kauptis nešvarus oras: toliau nuo gryno oro patekimo vietų arba ten, kur papildomai susidaro drėgmės ir nešvarumų. Dažniausiai jos įrengiamos prie sanitarinių mazgų ir virtuvėse.
Rekuperacija – technologiniam procesui vartojamos medžiagos ar energijos dalies grąžinimas pakartotiniam vartojimui. Šio proceso metu, energijos ar medžiagos atskyrimas ir sugrąžinimas iš vieno nešiotojo kitam vyksta iš karto. Vėdinimui skirtuose prietaisuose vadinamuose rekuperatoriais, energijos atskyrimą ir grąžinimą pakartotiniam vartojimui atlieka jų viduje esantis įrenginys, vadinamas šilumokaičiu.

Oro kondicionavimas paprastai reiškia oro drėgmės ir temperatūros keitimo sprendimus, kurie sukuria geresnį vidaus patalpų mikroklimatą. Prie to prisideda kondicionieriai, šilumos siurbliai, šilumokaičiai ir šilumos rekuperavimo sistemos.

Oro kondicionavimo sistemą sudaro inžinerinių įrenginių kompleksas, kurio paskirtis – dirbtiniu būdu nepriklausomai nuo lauko oro pokyčių sudaryti ir palaikyti aptarnaujamose patalpose pageidaujamus oro parametrus, kad žmogui būtų sukurtos komfortinės sąlygos, jog jis gerai jaustųsi, galėtų našiau dirbti, gaminti puikios kokybės produkciją.

Šaltuoju laikotarpiu (žiemą) OKS orą paprastai šildo ir drėkina, o šiltuoju (vasarą) – vėsina arba tuo pat metu mažina drėgnį (sausina) ir vėsina. Be to, OKS turi užtikrinti, kad į patalpas būtų tiekiama pakankamai lauko oro, kaip reikalauja sanitarinės normos.

Dažniausiai oro kondicionavimo sistemas sudaro šie elementai:

  • kondicionierius – įrenginys š patalpas tiemiamam orui apdoroti t. y. vėsinti arba šildyti, drėkinti arba drėkinti ir sausinti, taip pat valyti;
  • kontrolės ir valdymo sistemos oro apdorojimo precesui reguliuoti bei reikiamiems jo parametrams aptarnaujamose patalpose palaikyti;
  • oro transportavimo ir paskirstymo patalpose įrenginiai;
  • įrenginiai užterštam orui šalinti iš aptarnaujamų patalpų;
  • triukšmą slopinantys įrenginiai;
  • šilumą taupantys įrenginiai;
  • kiti įrenginiai, užtikrinantys patikimą OKS veikimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visi išvardyti elementai būtini kiekvienai atskirai oro kondicionavimo sistemai. Jų kiekis sistemoje priklauso nuo daugelio veiksnių: oro parametrų palaikymo patalpoje griežtumo, apdorojamo oro švarumo, turimų energijos šaltinių, energijos kainos ir t.t.

Gaukite konsultaciją

Egidijus Remeika

TECHN. SKYRIAUS VADOVAS
+370 652 22467 
egidijus@faze.lt