VIDAUS IR LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

VIDAUS ELEKTROS INSTALIACIJA

Prieš pradedant vidaus instaliacijos darbus, sudaromas projektas, kuriame pažymimi visi elektros taškai – stacionarūs šviesos šaltiniai, elektros jungiklių ir lizdų vietos, elektros skydas su automatiniais jungikliais. Tai padeda apgalvoti visas apšvietimo bei prietaisų išdėstymo vietas skirtingų funkcijų zonose – neretai čia pasitelkiami ir interjero dizaineriai.

Net gerai suprojektuotame, bet blogai apšviestame interjere jausite diskomfortą. Pakeitus apšvietimą, vidutiniškai atrodantį kambarį galima paversti tikrai įspūdingu, jaukiu ir neužmirštamu, kokį savo namuose norėtų pakartoti kiti.

Elektros instaliacija gali būti paslėpta arba matoma. Paprastai gyvenamiesiems namams, sodams naudojama paslėpta elektros instaliacija dėl estetinių sumetimų. Atviros instaliacijos būdas dažniau naudojamas pramoninio tipo pastatuose arba kai paslėpti instaliacijos neįmanoma.

Elektros instaliacijos darbai naujos statybos objektuose atliekami dar prieš tinkavimo, betonavimo darbus. Jei atliekamas patalpų remontas, paprastai darbų pradžioje patikriname esamą instaliacijos būklę – jei ji dar tinkama, galime tiesiog koreguoti elektros taškų vietas ar pajungti papildomus taškus.

VIDAUS ELEKTROS INSTALIACIJA

LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

Įrengiant lauko elektros instaliaciją labai svarbu visus lauko elektros įrenginius apsaugoti nuo trumpųjų jungimų bei perkrovų automatiniais jungikliais ir įžeminti.

Lauke elektra instaliuojama dviem būdais:

  • Atviruoju. Šis būdas dažniausiai naudojamas tiesiant įvadus į pastatus, nes yra pigesnis ir ekonomiškesnis. Jeigu atvirąją instaliaciją naudosite ir kiemo elementams bei kitiems lauko įrenginiams apšviesti, žinokite, kad aplinkai tai nesuteiks estetinio vaizdo. Tiesiant įvadą atvirąja instaliacija oro linija, naudojami izoliuoti laidai ar kabeliai su apvalkalu, kuris apsaugo nuo įvairių atmosferos poveikių (ultravioletinių spindulių, drėgmės ir kt.).
  • Paslėptuoju būdu elektros energija tiekiama kabelius tiesiant po žeme, kai lauko elektros įrenginiai yra stacionarūs ir nežadate keisti jų montavimo vietos.

Untitled-1

ELEKTRINIS ŠILDYMAS

GRINDŲ ŠILDYMAS

Grindų šildymas tinka visose patalpose, po įvairia grindų danga.

Dauguma grindų dangų gali būti naudojamos grindų šildymui. Didelio terminio laidumo grindys, kaip kad keramikinės plytelės jaučiamos gan vėsios, jei šildymas nepakankamas. Optimali grindų temperatūra priklauso nuo konkrečių dangos charakteristikų, bei individualių žmogaus pojūčių. Iš patirties, maksimaliam komfortui pasiekti rekomenduojama grindų temperatūra turėtų būti:

Medinės, kamštinės, laminuotos grindys  +23°C…+27°C;

Keramikinių plytelių, betoninės  +26°C…+28°C;

Grindų šildymo kabeliai ar kilimėliai neturėtų būti klojami po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais – visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą. Taip pat rekomenduojama atskirose patalpose instaliuoti atskiras šildymo ir valdymo grandines.

Grindų šildymo darbams atlikti naudojame Dviejų laidininkų grindų šildymo kilimėlį CTAE-160, 160W/m2  su alavuoto vario ir papildomu aliuminio folijos ekranu. Puikiai tinka naujoms ar renovuojamoms šildomoms grindims įrengti, instaliuojant į išlyginamąjį sluoksnį arba ploną plytelių klijų sluoksnį.

Montuojamas klojant tiesiai ant betono ar senų plytelių, vonioje, virtuvėje, koridoriuje,
kambaryje ir kitose patalpose po plytelių, marmuro, granito, kilimine danga.

GRINDU SILDYMAS3

STOGŲ IR LIETVAMDŽIŲ APSAUGA NUO UŽŠALIMO

Montavimui lauke naudojame SGTe2 – savireguliuojantį 18/36 W/m galios šildymo kabelį su pajungimo laidu skirtą lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių apsaugai nuo užšalimo ir varveklių susidarymo. Kabelis keičia savo galią priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Atsparus UV spinduliams, užtikrinantis ilgalaikę stogų apsaugos nuo apledėjimo sistemos eksploataciją.

Šio šildymo kabelio pritaikymas yra labai nesudėtingas, kadangi jis gali būti bet kokio ilgio.

 SVARBU: Kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį.stogu ir lietvamzdziu apsauga nuo uzsalimo

LAUKO AIKŠTELIŲ, ĮVAŽIAVIMŲ ŠILDYMAS

Lauko aikštelių bei įvažiavimų apsaugai nuo apledėjimo patogiausia naudoti šildymo kabelių kilimėlį.

Jei tai labai maža aikštelė – gali būti panaudotas savireguliuojantis kabelis.

 

lauko aiksteliu, ivaziavimu sildymas2

INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ (IR) ŠILDYMAS

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai – tai naujos kartos šildymo prietaisai, kurie veikia skirtingai nei tradiciniai. Pritvirtinti prie lubų arba aukštai ant sienos jie infraraudonųjų spindulių pagalba šildo patalpos grindis, sienas, kas užtikrina vienodą temperatūrą visame patalpos aukštyje. Oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių, bakterijų kylimas yra visiškai eliminuojami. Taip pat nedžiovinamas oras, kadangi oras necirkuliuoja per kaitinimo elementus (tenus ar spirales).

Kadangi tokie šildytuvai šildo ne orą, o patalpose esančius objektus, lyginant su kitais kuro ar elektrinio šildymo būdais jie leidžia sutaupyti nuo 30 iki 50 proc. šilumos energijos. Taip apšildomos patalpos ne tik greičiau įšyla, o šiluma pasiskirsto tolygiau, bet ir nebijo skersvėjų. IR šildytuvai sunaudoja iki 50 W elektros energijos 1 m2 šildymui ir veikia iki 5 val. per parą, kad palaikyti 20-22 laipsnių temperatūrą patalpoje. Palyginimui – elektriniai židiniai sunaudoja vidutiniškai 100-150 W, tepaliniai radiatoriai – 150 W, o ventiliatoriniai šildytuvai – apie 200 W vienam kvadratiniam metrui šildomojo ploto palaikyti 20-22 laipsnių temperatūra patalpoje ir jie visi turi veikti apie 10-15 valandų per parą.

IR spindulių šildytuvus galima sėkmingai naudoti visur – individualiuose namuose, pramonės objektuose, bažnyčiose, gamybos patalpose.

infraraudonuju spinduliu sildymas

APSAUGINĖ SIGNALIZACIJA

Elektroninės būsto apsaugos sistemos yra kone pigiausios ir efektyviausios priemonės kovoti su įsibrovėliais. Ši sistema reikalauja tik vienkartinės investicijos, veikia ypač tiksliai ir greitai.

Apsauginės signalizacijos paskirtis – pranešti  apie neteisėtą asmenų patekimą ar bandymą patekti į saugomą objektą. Apsauginė signalizacija fiksuoja durų ar langų atsidarymą, langų dūžius, judesį patalpų viduje. Užfiksavus bet kurį iš išvardintų veiksmų, iš karto suveikia signalizacijos aliarmas, apie tai yra pranešama savininkui arba apsaugos tarnyboms. Patalpų apsaugai, kuriuose laikomi gyvūnai, įrengiami specialūs apsaugos jutikliai, kurie nereaguoja į gyvūnus.

Apsauginės signalizacijos:

  • laidinė apsauginė signalizacija – laidinės signalizacijos visi davikliai su centrale yra sujungti laidais. Ši sistema yra pigesnė, jos priežiūra yra paprastesnė
  • bevielė (kombinuota) apsauginė signalizacija. Signalizacijai įrengti naudojami davikliai su elementais. Bevielė signalizacija naudojama kai nėra galimybės nutiesti laidus.
  • slapta vaizdo stebėjimo sistema internetu su įrašymo galimybe.

Apsaugos signalizacijos aliarmo signalai gali būti perduodami radijo ryšiu, telefono linijomis, GSM ryšio kanalais, internetu.

 

PRIEŠGAISRINĖ SIGNALIZACIJA

Pagrindinis priešgaisrinės signalizacijos tikslas – perspėti apie kilusį gaisrą bei informuoti kitus automatikos elementus esančius objekte apie gaisro židinį. Priešgaisrinės apsaugos sistemos padeda greitai aptikti  dūmus  ar ugnies židinį. Šios sistemos įrengimas sumažina gaisro išplitimo galimybę.

Priešgaisrinės signalizacijos:

  • konvencinė priešgaisrinės signalizacijos sistema – esant pranešimui apie gaisrą, galima matyti kurioje zonoje suveikė daviklis. Tokios sistemos dažniausiai naudojamos nedideliuose pastatuose. Pagrindinis tokios sistemos privalumas – žema kaina.
  • adresinė priešgaisrinės signalizacijos sistema – galima tiksliai nustatyti, kur yra signalą pasiuntęs daviklis. Kilus pavojingai situacijai ši sistema suteikia galimybę valdyti įvairias pastato technines sistemas (ventiliacijos sistemą, liftus, liukus). Adresinės sistemos įdiegiamos biurų pastatuose, viešbučiuose, daugiaaukščiuose pastatuose, mokyklose. Adresinės sistemos yra brangesnės negu konvencinės, bet ši sistema yra efektyvesnė, ypač dideliuose pastatuose.

Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintose priešgaisrinės signalizacijos taisyklėse nurodoma kad vienos ar kitos sistemos įrengimas yra privalomas. Tiek konvencinėse tiek adresinėse sistemose naudojami pagal tuos pačius principus veikiantys davikliai.

 

ĮĖJIMO KONTROLĖ

Pagrindinė įeigos kontrolės sistemos užduotis yra atverti blokavimo įrenginius, nuskaitant kodus iš tam tikru informacijos laikmenų. Šios sistemos naudojamos siekiant užtikrinti saugų patekimą ir registruoti vartotojų buvimą kontroliuojamose patalpose. Dažnai įeigos kontrolės įranga integruojama į bendrą apsaugos ir vidinio ryšio sistemą.

Pasaulinėje praktikoje įeigos kontrolės sistemų privalumai įvertinti jau seniai. Lietuvoje situacija sparčiai keičiasi. Kontroliuoti klientų ir darbuotojų judėjimą pageidauja vis daugiau Lietuvos įmonių, bankų, organizacijų, parduotuvių, biurų ir kt.

Įeigos kontrolės sistema, gali būti:

  • autonominė – prie durų įrengiama kodinė spyna ar kortelių skaitytuvas, integruotas su valdikliu;
  • tinklinė – visi valdikliai sujungiami į tinklą ir turi bendrą duomenų bazę. Paprastai valdoma iš kompiuterio su įeigos kontrolės programine įranga;
  • integruota įeigos kontrolės – apsaugos signalizacijos sistema pasirenkama vis dažniau, kadangi supaprastina naudojimąsi sistema ir jos valdymą. Integruotoje sistemoje įeigos kontrolė neleis iškart patekti į teritoriją ar patalpą, kur įjungta signalizacija, taip išvengiant klaidingų aliarmų.

Pagal identifikavimo būdą:

  • kodinė – kai įeigos kontrolės klaviatūroje įvedamas vartotojo kodas;
  • kortelinė – kad asmuo patektų į patalpas būtina pateikti galiojančią kortelę;
  • biometrinė – kad asmuo patektų į patalpas būtina nuskaityti tam tikrus fizinius vartotojo duomenis (piršto, plaštakos antspaudą, akies tinklainės raštą, veido bruožus ar kt.). Biometrinė įeigos kontrolės sistema paprastai naudojama tik tuomet, kai būtina užtikrinti aukštus saugumo reikalavimus;

ŽAIBOSAUGA

Tai kompleksas priemonių, užtikrinančių žmonių, įvairių pastatų, įrenginių, medžiagų saugumą nuo sprogimo, gaisro, sugriovimo po žaibo smūgio (trenkus žaibui) DAUGIAU.

Atliekame tokius matavimus:

  • Iki 1000V įtampos kabelių ir instaliacijos varžų matavimas megaometru
  • Grandinės nuo įžemintuvų iki įžeminamų elementų tikrinimas
  • Elektros įvadinių apskaitos ir skirstomųjų spintų įžeminimo tikrinimas
  • Įžemintuvų varžų matavimas.
  • Elektros įrenginių izoliacijos varžų matavimai

Parašykite komentarą