Elektra | UAB Fazė

VIDAUS IR LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

VIDAUS ELEKTROS INSTALIACIJA

VIDAUS ELEKTROS INSTALIACIJA

Prieš pradedant vidaus instaliacijos darbus, sudaromas projektas, kuriame pažymimi visi elektros taškai – stacionarūs šviesos šaltiniai, elektros jungiklių ir lizdų vietos, elektros skydas su automatiniais jungikliais. Tai padeda apgalvoti visas apšvietimo bei prietaisų išdėstymo vietas skirtingų funkcijų zonose – neretai čia pasitelkiami ir interjero dizaineriai.

Net gerai suprojektuotame, bet blogai apšviestame interjere jausite diskomfortą. Pakeitus apšvietimą, vidutiniškai atrodantį kambarį galima paversti tikrai įspūdingu, jaukiu ir neužmirštamu, kokį savo namuose norėtų pakartoti kiti.

Elektros instaliacija gali būti paslėpta arba matoma. Paprastai gyvenamiesiems namams, sodams naudojama paslėpta elektros instaliacija dėl estetinių sumetimų. Atviros instaliacijos būdas dažniau naudojamas pramoninio tipo pastatuose arba kai paslėpti instaliacijos neįmanoma.

Elektros instaliacijos darbai naujos statybos objektuose atliekami dar prieš tinkavimo, betonavimo darbus. Jei atliekamas patalpų remontas, paprastai darbų pradžioje patikriname esamą instaliacijos būklę – jei ji dar tinkama, galime tiesiog koreguoti elektros taškų vietas ar pajungti papildomus taškus.

ELEKTRINIS GRINDŲ ŠILDYMAS

Grindų šildymas tinka visose patalpose, po įvairia grindų danga.

Dauguma grindų dangų gali būti naudojamos grindų šildymui. Didelio terminio laidumo grindys, kaip kad keramikinės plytelės jaučiamos gan vėsios, jei šildymas nepakankamas. Optimali grindų temperatūra priklauso nuo konkrečių dangos charakteristikų, bei individualių žmogaus pojūčių. Iš patirties, maksimaliam komfortui pasiekti rekomenduojama grindų temperatūra turėtų būti:

Medinės, kamštinės, laminuotos grindys +23°C…+27°C;

Keramikinių plytelių, betoninės +26°C…+28°C;

Grindų šildymo kabeliai ar kilimėliai neturėtų būti klojami po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais – visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą. Taip pat rekomenduojama atskirose patalpose instaliuoti atskiras šildymo ir valdymo grandines.

Grindų šildymo darbams atlikti naudojame Dviejų laidininkų grindų šildymo kilimėlį CTAE-160, 160W/m2 su alavuoto vario ir papildomu aliuminio folijos ekranu. Puikiai tinka naujoms ar renovuojamoms šildomoms grindims įrengti, instaliuojant į išlyginamąjį sluoksnį arba ploną plytelių klijų sluoksnį.

Montuojamas klojant tiesiai ant betono ar senų plytelių, vonioje, virtuvėje, koridoriuje,
kambaryje ir kitose patalpose po plytelių, marmuro, granito, kilimine danga.

LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

Įrengiant lauko elektros instaliaciją labai svarbu visus lauko elektros įrenginius apsaugoti nuo trumpųjų jungimų bei perkrovų automatiniais jungikliais ir įžeminti.

Lauke elektra instaliuojama dviem būdais:

Atviruoju. Šis būdas dažniausiai naudojamas tiesiant įvadus į pastatus, nes yra pigesnis ir ekonomiškesnis. Jeigu atvirąją instaliaciją naudosite ir kiemo elementams bei kitiems lauko įrenginiams apšviesti, žinokite, kad aplinkai tai nesuteiks estetinio vaizdo. Tiesiant įvadą atvirąja instaliacija oro linija, naudojami izoliuoti laidai ar kabeliai su apvalkalu, kuris apsaugo nuo įvairių atmosferos poveikių (ultravioletinių spindulių, drėgmės ir kt.).
Paslėptuoju būdu elektros energija tiekiama kabelius tiesiant po žeme, kai lauko elektros įrenginiai yra stacionarūs ir nežadate keisti jų montavimo vietos.

APSAUGA NUO ŽAIBO

Tai kompleksas priemonių, užtikrinančių žmonių, įvairių pastatų, įrenginių, medžiagų saugumą nuo sprogimo, gaisro, sugriovimo po žaibo smūgio (trenkus žaibui). Pagal tarptautinę praktiką apsaugos nuo žaibo sistemos skirstomos į:

VIDINĘ APSAUGĄ NUO ŽAIBO, t. y. apsaugą nuo aukšto potencialo indukavimo arba perdavimo bei žaibo elektromagnetinio impulso poveikio, vykdomą potencialų suvienodinimo sistemos, naudojant impulsinių viršįtampių iškroviklius ir ribotuvus.
IŠORINĘ APSAUGĄ NUO ŽAIBO, t. y. apsaugą nuo tiesioginio žaibo smūgio, įskaitant žaibo priėmiklius, žaibo srovės nuvediklius, ekranus ir įžeminimą.

Išorinė apsauga nuo žaibo būna:

Tradicinė (pasyvioji) apsauga nuo žaibo skirta pastato, ant kurio ji montuojama, apsaugai, naudojami tik aliuminio ar plieniniai cinkuoti (variuoti) laidininkai. Išorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų arba trosų žaibolaidžiai. Įrengiami žaibo priėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į žemę.

Aktyvinė apsauga nuo žaibo (pastatui, pastatų kompleksui, teritorijai apsaugoti). Naudojami aktyviniai žaibo priėmikliai ir aliuminio ar plieniniai cinkuoti (variuoti) laidininkai. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektrinė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlygiškai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia apsaugos zoną. Žaibolaidis turi būti pastatytas ant paties aukščiausio pastato taško.

ĮŽEMINIMAS

Norintiems išvengti gyvybiškai pavojingų įtampos potencialų, rekomenduojama elektros prietaisus įžeminti. Įžeminimas tai yra krūvio nuleidimas į žemę. Tai daroma, pajungiant elektros prietaiso korpusą į trečią įvado laidą, kuris vadinamas žeme. Šitas laidas įvadinėse spintose sujungtas su elektros spintos korpusu ir su nuliniu laidu bei su įžeminimo kontūru. Įžeminimo kontūras tai metalinės juostos, vamzdžių konstrukcijos įkastos į žemę.

Įžeminimas taip pat svarbus įrenginėjant aktyvinius ir tradicinius (pasyvinius) žaibolaidžius. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, svarbu, kad kiekvienas įžeminimo laidininkas būtų tinkamai sujungtas su įžemintuvu ir atitiktų šiuos reikalavimus:

Įžemintuvo varža būtų ne didesnė kaip 10;
Dėl žaibo išlydžio geresnio sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai turi būti tarpusavyje sujungti.

Įžeminimui yra itin svarbu parinkti tinkamą vietą, kuri neturėtų būti per ne lyg sausa, kas didintų grunto atsparumą laidumui ar užtvindyta, ko pasėkoje konstrukcijos imtų rūdyti. Akcentuotina, jog vertėtų laikytis atstumo nuo pėsčiųjų takų kadangi aplink įžeminimo kontūrą gali susiformuoti pavojinga žingsnio įtampa. Taip pat rekomenduotina vietą įžeminimui rinktis toli nuo pagrindinio elektros skaitiklio.

VARŽŲ MATAVIMAI

Vadovaujantis elektros įrenginių bandymų normomis ir apimtimis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 141, visiems energijos vartotojams prieš pradedant naudoti elektros įrenginius ir juos eksploatuojant, privaloma atlikti varžų matavimus.

Varžų matavimai atliekami profesionaliais, mobiliais testavimo prietaisais, skirtais matuoti, analizuoti visus reikalingus elektros instaliacijos parametrus: nešiojamu kombinuotu instaliacijos matuokliu bei megommetru.

Būtina žinoti, kad nepavojingose patalpose elektros instaliacijos ir įrenginių izoliacijos varžos matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 6 metus arba pagal būtinumą. Įžeminimo grandinės pereinamųjų varžų matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 12 metų arba pagal būtinumą. Skalbyklų, plovyklų, pirčių, telferinių kranų ir kitų įrenginių bei pavojingų patalpų (degių, dulkėtų, drėgnų, viešų patalpų, patalpų su laidžiomis grindimis) pereinamųjų kontaktų varžų matavimai bei instaliacijos ir įrenginių izoliacijos varžos matavimai turi būti atliekami nerečiau kaip kartą per metus.